pragalvojamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragalvojamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragalvojamas, mot. g. pragalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvojamas	pragalvojami	pragalvojama	pragalvojamos	pragalvojama	-
kilm.	pragalvojamo	pragalvojamų	pragalvojamos	pragalvojamų	-	-
naud.	pragalvojamam	pragalvojamiems	pragalvojamai	pragalvojamoms	-	-
gal.	pragalvojamą	pragalvojamus	pragalvojamą	pragalvojamas	-	-
įnag.	pragalvojamu	pragalvojamais	pragalvojama	pragalvojamomis	-	-
viet.	pragalvojamame	pragalvojamuose	pragalvojamoje	pragalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvojamasis	pragalvojamieji	pragalvojamoji	pragalvojamosios	-	-
kilm.	pragalvojamojo	pragalvojamųjų	pragalvojamosios	pragalvojamųjų	-	-
naud.	pragalvojamajam	pragalvojamiesiems	pragalvojamajai	pragalvojamosioms	-	-
gal.	pragalvojamąjį	pragalvojamuosius	pragalvojamąją	pragalvojamąsias	-	-
įnag.	pragalvojamuoju	pragalvojamaisiais	pragalvojamąja	pragalvojamosiomis	-	-
viet.	pragalvojamajame	pragalvojamuosiuose	pragalvojamojoje	pragalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragalvojamas, mot. g. pragalvojama.
• Skiemenys: pra-gal-vo-ja-mo-ji

pragalvojamoji

1. ta, kurią pragalvoja

Etimologija

<= pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---