piltinu

Taip pat žr.: piltinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

piltinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. piltinas, mot. g. piltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	piltinas	piltini	piltina	piltinos	piltina	-
kilm.	piltino	piltinų	piltinos	piltinų	-	-
naud.	piltinam	piltiniems	piltinai	piltinoms	-	-
gal.	piltiną	piltinus	piltiną	piltinas	-	-
įnag.	piltinu	piltinais	piltina	piltinomis	-	-
viet.	piltiname	piltinuose	piltinoje	piltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	piltinasis	piltinieji	piltinoji	piltinosios	-	-
kilm.	piltinojo	piltinųjų	piltinosios	piltinųjų	-	-
naud.	piltinajam	piltiniesiems	piltinajai	piltinosioms	-	-
gal.	piltinąjį	piltinuosius	piltinąją	piltinąsias	-	-
įnag.	piltinuoju	piltinaisiais	piltinąja	piltinosiomis	-	-
viet.	piltinajame	piltinuosiuose	piltinojoje	piltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. piltinas, mot. g. piltina.

piltinu

1. tas, dėl kurio reikia pilti

Etimologija

<= pilti, pila, pylė

---