pilta

Taip pat žr.: piltą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pilta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. piltas, mot. g. pilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	piltas	pilti	pilta	piltos	pilta	-
kilm.	pilto	piltų	piltos	piltų	-	-
naud.	piltam	piltiems	piltai	piltoms	-	-
gal.	piltą	piltus	piltą	piltas	-	-
įnag.	piltu	piltais	pilta	piltomis	-	-
viet.	piltame	piltuose	piltoje	piltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	piltasis	piltieji	piltoji	piltosios	-	-
kilm.	piltojo	piltųjų	piltosios	piltųjų	-	-
naud.	piltajam	piltiesiems	piltajai	piltosioms	-	-
gal.	piltąjį	piltuosius	piltąją	piltąsias	-	-
įnag.	piltuoju	piltaisiais	piltąja	piltosiomis	-	-
viet.	piltajame	piltuosiuose	piltojoje	piltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. piltas.
• Skiemenys: pil-ta

pilta

1. ta, kurią pylė

Etimologija

<= pilti, pila, pylė

---