pilančiu

Taip pat žr.: pilančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pilančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pilantis, mot. g. pilanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	piląs, pilantis	pilą, pilantys	pilanti	pilančios	-	pilą
kilm.	pilančio	pilančių	pilančios	pilančių	-	-
naud.	pilančiam	pilantiems, pilantiem	pilančiai	pilančioms, pilančiom	-	-
gal.	pilantį	pilančius	pilančią	pilančias	-	-
įnag.	pilančiu	pilančiais	pilančia	pilančiomis	-	-
viet.	pilančiame, pilančiam	pilančiuose, pilančiuos	pilančioje, pilančioj	pilančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pilantysis	pilantieji	pilančioji	pilančiosios	-	-
kilm.	pilančiojo	pilančiųjų	pilančiosios	pilančiųjų	-	-
naud.	pilančiajam	pilantiesiems	pilančiajai	pilančiosioms	-	-
gal.	pilantįjį	pilančiuosius	pilančiąją	pilančiąsias	-	-
įnag.	pilančiuoju	pilančiaisiais	pilančiąja	pilančiosiomis	-	-
viet.	pilančiajame	pilančiuosiuose	pilančiojoje	pilančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pilantis, mot. g. pilanti.

pilančiu

1. tas, kuris pila

Etimologija

<= pilti, pila, pylė

---