pilama

Taip pat žr.: pilamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pilama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pilamas, mot. g. pilama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pilamas	pilami	pilama	pilamos	pilama	-
kilm.	pilamo	pilamų	pilamos	pilamų	-	-
naud.	pilamam	pilamiems	pilamai	pilamoms	-	-
gal.	pilamą	pilamus	pilamą	pilamas	-	-
įnag.	pilamu	pilamais	pilama	pilamomis	-	-
viet.	pilamame	pilamuose	pilamoje	pilamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pilamasis	pilamieji	pilamoji	pilamosios	-	-
kilm.	pilamojo	pilamųjų	pilamosios	pilamųjų	-	-
naud.	pilamajam	pilamiesiems	pilamajai	pilamosioms	-	-
gal.	pilamąjį	pilamuosius	pilamąją	pilamąsias	-	-
įnag.	pilamuoju	pilamaisiais	pilamąja	pilamosiomis	-	-
viet.	pilamajame	pilamuosiuose	pilamojoje	pilamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pilamas.
• Skiemenys: pi-la-ma

pilama

1. ta, kurią pila

Etimologija

<= pilti, pila, pylė

---