pervoktu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervoktu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervoktas, mot. g. pervokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervoktas	pervokti	pervokta	pervoktos	pervokta	-
kilm.	pervokto	pervoktų	pervoktos	pervoktų	-	-
naud.	pervoktam	pervoktiems	pervoktai	pervoktoms	-	-
gal.	pervoktą	pervoktus	pervoktą	pervoktas	-	-
įnag.	pervoktu	pervoktais	pervokta	pervoktomis	-	-
viet.	pervoktame	pervoktuose	pervoktoje	pervoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervoktasis	pervoktieji	pervoktoji	pervoktosios	-	-
kilm.	pervoktojo	pervoktųjų	pervoktosios	pervoktųjų	-	-
naud.	pervoktajam	pervoktiesiems	pervoktajai	pervoktosioms	-	-
gal.	pervoktąjį	pervoktuosius	pervoktąją	pervoktąsias	-	-
įnag.	pervoktuoju	pervoktaisiais	pervoktąja	pervoktosiomis	-	-
viet.	pervoktajame	pervoktuosiuose	pervoktojoje	pervoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervoktas, mot. g. pervokta.
• Skiemenys: per-vok-tu

pervoktu

1. tas, kurį pervokė

Etimologija

<= pervokti, pervokia, pervokė <= per- + vokti, vokia, vokė

---