pervaišintoju

Taip pat žr.: pervaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pervaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pervaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišintojas	pervaišintojai
kilm.	pervaišintojo	pervaišintojų
naud.	pervaišintojui	pervaišintojams
gal.	pervaišintoją	pervaišintojus
įnag.	pervaišintoju	pervaišintojais
viet.	pervaišintojuje	pervaišintojuose
šauksm.	pervaišintojau	pervaišintojai

• žr. pagr. f. pervaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pervaišintoja.

pervaišintoju

1. tas, kuris pervaišina

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---