pervaišintojų

Taip pat žr.: pervaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pervaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pervaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišintojas	pervaišintojai
kilm.	pervaišintojo	pervaišintojų
naud.	pervaišintojui	pervaišintojams
gal.	pervaišintoją	pervaišintojus
įnag.	pervaišintoju	pervaišintojais
viet.	pervaišintojuje	pervaišintojuose
šauksm.	pervaišintojau	pervaišintojai

• žr. pagr. f. pervaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pervaišintoja.

pervaišintojų

1. tas, kuris pervaišina

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

pervaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pervaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišintoja	pervaišintojos
kilm.	pervaišintojos	pervaišintojų
naud.	pervaišintojai	pervaišintojoms
gal.	pervaišintoją	pervaišintojas
įnag.	pervaišintoja	pervaišintojomis
viet.	pervaišintojoje	pervaišintojose
šauksm.	pervaišintoja	pervaišintojos

• žr. pagr. f. pervaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pervaišintojas.

pervaišintojų

1. ta, kuri pervaišina

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---