persivaišintoju

Taip pat žr.: persivaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

persivaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: persivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišintojas	persivaišintojai
kilm.	persivaišintojo	persivaišintojų
naud.	persivaišintojui	persivaišintojams
gal.	persivaišintoją	persivaišintojus
įnag.	persivaišintoju	persivaišintojais
viet.	persivaišintojuje	persivaišintojuose
šauksm.	persivaišintojau	persivaišintojai

• žr. pagr. f. persivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. persivaišintoja.

persivaišintoju

1. tas, kuris persivaišina

Etimologija

<= persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---