persivaišintojų

Taip pat žr.: persivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

persivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: persivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišintojas	persivaišintojai
kilm.	persivaišintojo	persivaišintojų
naud.	persivaišintojui	persivaišintojams
gal.	persivaišintoją	persivaišintojus
įnag.	persivaišintoju	persivaišintojais
viet.	persivaišintojuje	persivaišintojuose
šauksm.	persivaišintojau	persivaišintojai

• žr. pagr. f. persivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. persivaišintoja.

persivaišintojų

1. tas, kuris persivaišina

Etimologija

<= persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

persivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: persivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišintoja	persivaišintojos
kilm.	persivaišintojos	persivaišintojų
naud.	persivaišintojai	persivaišintojoms
gal.	persivaišintoją	persivaišintojas
įnag.	persivaišintoja	persivaišintojomis
viet.	persivaišintojoje	persivaišintojose
šauksm.	persivaišintoja	persivaišintojos

• žr. pagr. f. persivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. persivaišintojas.

persivaišintojų

1. ta, kuri persivaišina

Etimologija

<= persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---