pergirdėsimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pergirdėsimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pergirdėsimas, mot. g. pergirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergirdėsimas	pergirdėsimi	pergirdėsima	pergirdėsimos	pergirdėsima	-
kilm.	pergirdėsimo	pergirdėsimų	pergirdėsimos	pergirdėsimų	-	-
naud.	pergirdėsimam	pergirdėsimiems	pergirdėsimai	pergirdėsimoms	-	-
gal.	pergirdėsimą	pergirdėsimus	pergirdėsimą	pergirdėsimas	-	-
įnag.	pergirdėsimu	pergirdėsimais	pergirdėsima	pergirdėsimomis	-	-
viet.	pergirdėsimame	pergirdėsimuose	pergirdėsimoje	pergirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergirdėsimasis	pergirdėsimieji	pergirdėsimoji	pergirdėsimosios	-	-
kilm.	pergirdėsimojo	pergirdėsimųjų	pergirdėsimosios	pergirdėsimųjų	-	-
naud.	pergirdėsimajam	pergirdėsimiesiems	pergirdėsimajai	pergirdėsimosioms	-	-
gal.	pergirdėsimąjį	pergirdėsimuosius	pergirdėsimąją	pergirdėsimąsias	-	-
įnag.	pergirdėsimuoju	pergirdėsimaisiais	pergirdėsimąja	pergirdėsimosiomis	-	-
viet.	pergirdėsimajame	pergirdėsimuosiuose	pergirdėsimojoje	pergirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pergirdėsimas, mot. g. pergirdėsima.
• Skiemenys: per-gir-dė-si-mus

pergirdėsimus

1. tas, kurį pergirdės

Etimologija

<= pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---