pavaišintoja

Taip pat žr.: pavaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pavaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pavaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišintoja	pavaišintojos
kilm.	pavaišintojos	pavaišintojų
naud.	pavaišintojai	pavaišintojoms
gal.	pavaišintoją	pavaišintojas
įnag.	pavaišintoja	pavaišintojomis
viet.	pavaišintojoje	pavaišintojose
šauksm.	pavaišintoja	pavaišintojos

• Skiemenys: pa-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pavaišintojas.

pavaišintoja

1. ta, kuri pavaišina

Etimologija

<= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---