paužmokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paužmokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paužmokėsimas, mot. g. paužmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokėsimas	paužmokėsimi	paužmokėsima	paužmokėsimos	paužmokėsima	-
kilm.	paužmokėsimo	paužmokėsimų	paužmokėsimos	paužmokėsimų	-	-
naud.	paužmokėsimam	paužmokėsimiems	paužmokėsimai	paužmokėsimoms	-	-
gal.	paužmokėsimą	paužmokėsimus	paužmokėsimą	paužmokėsimas	-	-
įnag.	paužmokėsimu	paužmokėsimais	paužmokėsima	paužmokėsimomis	-	-
viet.	paužmokėsimame	paužmokėsimuose	paužmokėsimoje	paužmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paužmokėsimasis	paužmokėsimieji	paužmokėsimoji	paužmokėsimosios	-	-
kilm.	paužmokėsimojo	paužmokėsimųjų	paužmokėsimosios	paužmokėsimųjų	-	-
naud.	paužmokėsimajam	paužmokėsimiesiems	paužmokėsimajai	paužmokėsimosioms	-	-
gal.	paužmokėsimąjį	paužmokėsimuosius	paužmokėsimąją	paužmokėsimąsias	-	-
įnag.	paužmokėsimuoju	paužmokėsimaisiais	paužmokėsimąja	paužmokėsimosiomis	-	-
viet.	paužmokėsimajame	paužmokėsimuosiuose	paužmokėsimojoje	paužmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paužmokėsimas.
• Skiemenys: pa-už-mo-kė-si-ma

paužmokėsima (nevart.)

1. ta, kurią paužmokės

Etimologija

<= paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    paužmokėsima: bendrai

nepaužmokėsima (lt)

Vertimai

  paužmokėsima: bendrai

---