nepaužmokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaužmokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaužmokėsimas, mot. g. nepaužmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokėsimas	nepaužmokėsimi	nepaužmokėsima	nepaužmokėsimos	nepaužmokėsima	-
kilm.	nepaužmokėsimo	nepaužmokėsimų	nepaužmokėsimos	nepaužmokėsimų	-	-
naud.	nepaužmokėsimam	nepaužmokėsimiems	nepaužmokėsimai	nepaužmokėsimoms	-	-
gal.	nepaužmokėsimą	nepaužmokėsimus	nepaužmokėsimą	nepaužmokėsimas	-	-
įnag.	nepaužmokėsimu	nepaužmokėsimais	nepaužmokėsima	nepaužmokėsimomis	-	-
viet.	nepaužmokėsimame	nepaužmokėsimuose	nepaužmokėsimoje	nepaužmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokėsimasis	nepaužmokėsimieji	nepaužmokėsimoji	nepaužmokėsimosios	-	-
kilm.	nepaužmokėsimojo	nepaužmokėsimųjų	nepaužmokėsimosios	nepaužmokėsimųjų	-	-
naud.	nepaužmokėsimajam	nepaužmokėsimiesiems	nepaužmokėsimajai	nepaužmokėsimosioms	-	-
gal.	nepaužmokėsimąjį	nepaužmokėsimuosius	nepaužmokėsimąją	nepaužmokėsimąsias	-	-
įnag.	nepaužmokėsimuoju	nepaužmokėsimaisiais	nepaužmokėsimąja	nepaužmokėsimosiomis	-	-
viet.	nepaužmokėsimajame	nepaužmokėsimuosiuose	nepaužmokėsimojoje	nepaužmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaužmokėsimas.
• Skiemenys: ne-pa-už-mo-kė-si-ma

nepaužmokėsima (nevart.)

1. ta, kurią nepaužmokės

Etimologija

<= nepaužmokėti, nepaužmoka, nepaužmokėjo <= ne- + paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nepaužmokėsima: bendrai

paužmokėsima (lt)

Vertimai

  nepaužmokėsima: bendrai

---