paskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

paskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: paskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskolintojas	paskolintojai
kilm.	paskolintojo	paskolintojų
naud.	paskolintojui	paskolintojams
gal.	paskolintoją	paskolintojus
įnag.	paskolintoju	paskolintojais
viet.	paskolintojuje	paskolintojuose
šauksm.	paskolintojau	paskolintojai

• Skiemenys: pa-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. paskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. paskolintoja.

paskolintojų

1. tas, kuris paskolina

Etimologija

<= paskolinti, paskolina, paskolino <= pa- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

paskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: paskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskolintoja	paskolintojos
kilm.	paskolintojos	paskolintojų
naud.	paskolintojai	paskolintojoms
gal.	paskolintoją	paskolintojas
įnag.	paskolintoja	paskolintojomis
viet.	paskolintojoje	paskolintojose
šauksm.	paskolintoja	paskolintojos

• Skiemenys: pa-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. paskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. paskolintojas.

paskolintojų

1. ta, kuri paskolina

Etimologija

<= paskolinti, paskolina, paskolino <= pa- + skolinti, skolina, skolino

---