pasivoktinojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivoktinojoje (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivoktinas, mot. g. pasivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivoktinas	pasivoktini	pasivoktina	pasivoktinos	pasivoktina	-
kilm.	pasivoktino	pasivoktinų	pasivoktinos	pasivoktinų	-	-
naud.	pasivoktinam	pasivoktiniems	pasivoktinai	pasivoktinoms	-	-
gal.	pasivoktiną	pasivoktinus	pasivoktiną	pasivoktinas	-	-
įnag.	pasivoktinu	pasivoktinais	pasivoktina	pasivoktinomis	-	-
viet.	pasivoktiname	pasivoktinuose	pasivoktinoje	pasivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivoktinasis	pasivoktinieji	pasivoktinoji	pasivoktinosios	-	-
kilm.	pasivoktinojo	pasivoktinųjų	pasivoktinosios	pasivoktinųjų	-	-
naud.	pasivoktinajam	pasivoktiniesiems	pasivoktinajai	pasivoktinosioms	-	-
gal.	pasivoktinąjį	pasivoktinuosius	pasivoktinąją	pasivoktinąsias	-	-
įnag.	pasivoktinuoju	pasivoktinaisiais	pasivoktinąja	pasivoktinosiomis	-	-
viet.	pasivoktinajame	pasivoktinuosiuose	pasivoktinojoje	pasivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivoktinas, mot. g. pasivoktina.
• Skiemenys: pa-si-vok-ti-no-jo-je

pasivoktinojoje

1. ta, dėl kurios reikia pasivokti

Etimologija

<= pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---