pasivoktųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivoktųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivoktas, mot. g. pasivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivoktas	pasivokti	pasivokta	pasivoktos	pasivokta	-
kilm.	pasivokto	pasivoktų	pasivoktos	pasivoktų	-	-
naud.	pasivoktam	pasivoktiems	pasivoktai	pasivoktoms	-	-
gal.	pasivoktą	pasivoktus	pasivoktą	pasivoktas	-	-
įnag.	pasivoktu	pasivoktais	pasivokta	pasivoktomis	-	-
viet.	pasivoktame	pasivoktuose	pasivoktoje	pasivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivoktasis	pasivoktieji	pasivoktoji	pasivoktosios	-	-
kilm.	pasivoktojo	pasivoktųjų	pasivoktosios	pasivoktųjų	-	-
naud.	pasivoktajam	pasivoktiesiems	pasivoktajai	pasivoktosioms	-	-
gal.	pasivoktąjį	pasivoktuosius	pasivoktąją	pasivoktąsias	-	-
įnag.	pasivoktuoju	pasivoktaisiais	pasivoktąja	pasivoktosiomis	-	-
viet.	pasivoktajame	pasivoktuosiuose	pasivoktojoje	pasivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivoktas, mot. g. pasivokta.
• Skiemenys: pa-si-vok-tų-jų

pasivoktųjų

1. tas, kurį pasivokė

Etimologija

<= pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---