pasivokiančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivokiančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivokiantis, mot. g. pasivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivokiąs, pasivokiantis	pasivokią, pasivokiantys	pasivokianti	pasivokiančios	-	pasivokią
kilm.	pasivokiančio	pasivokiančių	pasivokiančios	pasivokiančių	-	-
naud.	pasivokiančiam	pasivokiantiems, pasivokiantiem	pasivokiančiai	pasivokiančioms, pasivokiančiom	-	-
gal.	pasivokiantį	pasivokiančius	pasivokiančią	pasivokiančias	-	-
įnag.	pasivokiančiu	pasivokiančiais	pasivokiančia	pasivokiančiomis	-	-
viet.	pasivokiančiame, pasivokiančiam	pasivokiančiuose, pasivokiančiuos	pasivokiančioje, pasivokiančioj	pasivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivokiantysis	pasivokiantieji	pasivokiančioji	pasivokiančiosios	-	-
kilm.	pasivokiančiojo	pasivokiančiųjų	pasivokiančiosios	pasivokiančiųjų	-	-
naud.	pasivokiančiajam	pasivokiantiesiems	pasivokiančiajai	pasivokiančiosioms	-	-
gal.	pasivokiantįjį	pasivokiančiuosius	pasivokiančiąją	pasivokiančiąsias	-	-
įnag.	pasivokiančiuoju	pasivokiančiaisiais	pasivokiančiąja	pasivokiančiosiomis	-	-
viet.	pasivokiančiajame	pasivokiančiuosiuose	pasivokiančiojoje	pasivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivokiantis, mot. g. pasivokianti.
• Skiemenys: pa-si-vo-kian-čio-jo

pasivokiančiojo

1. tas, kuris pasivokia

Etimologija

<= pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---