pasivaišintoju

Taip pat žr.: pasivaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pasivaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pasivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišintojas	pasivaišintojai
kilm.	pasivaišintojo	pasivaišintojų
naud.	pasivaišintojui	pasivaišintojams
gal.	pasivaišintoją	pasivaišintojus
įnag.	pasivaišintoju	pasivaišintojais
viet.	pasivaišintojuje	pasivaišintojuose
šauksm.	pasivaišintojau	pasivaišintojai

• žr. pagr. f. pasivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pasivaišintoja.

pasivaišintoju

1. tas, kuris pasivaišina

Etimologija

<= pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---