pasivaišintoja

Taip pat žr.: pasivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pasivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pasivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišintoja	pasivaišintojos
kilm.	pasivaišintojos	pasivaišintojų
naud.	pasivaišintojai	pasivaišintojoms
gal.	pasivaišintoją	pasivaišintojas
įnag.	pasivaišintoja	pasivaišintojomis
viet.	pasivaišintojoje	pasivaišintojose
šauksm.	pasivaišintoja	pasivaišintojos

• Skiemenys: pa-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pasivaišintojas.

pasivaišintoja

1. ta, kuri pasivaišina

Etimologija

<= pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---