Pereiti prie turinio

pasivaišintinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

pasivaišintinas

  1. tas, dėl kurio reikia pasivaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino