pasivaišintinąją

Taip pat žr.: pasivaišintinąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivaišintinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivaišintinas, mot. g. pasivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišintinas	pasivaišintini	pasivaišintina	pasivaišintinos	pasivaišintina	-
kilm.	pasivaišintino	pasivaišintinų	pasivaišintinos	pasivaišintinų	-	-
naud.	pasivaišintinam	pasivaišintiniems	pasivaišintinai	pasivaišintinoms	-	-
gal.	pasivaišintiną	pasivaišintinus	pasivaišintiną	pasivaišintinas	-	-
įnag.	pasivaišintinu	pasivaišintinais	pasivaišintina	pasivaišintinomis	-	-
viet.	pasivaišintiname	pasivaišintinuose	pasivaišintinoje	pasivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišintinasis	pasivaišintinieji	pasivaišintinoji	pasivaišintinosios	-	-
kilm.	pasivaišintinojo	pasivaišintinųjų	pasivaišintinosios	pasivaišintinųjų	-	-
naud.	pasivaišintinajam	pasivaišintiniesiems	pasivaišintinajai	pasivaišintinosioms	-	-
gal.	pasivaišintinąjį	pasivaišintinuosius	pasivaišintinąją	pasivaišintinąsias	-	-
įnag.	pasivaišintinuoju	pasivaišintinaisiais	pasivaišintinąja	pasivaišintinosiomis	-	-
viet.	pasivaišintinajame	pasivaišintinuosiuose	pasivaišintinojoje	pasivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivaišintinas, mot. g. pasivaišintina.

pasivaišintinąją

1. ta, dėl kurios reikia pasivaišinti

Etimologija

<= pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---