pasiskolintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasiskolintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasiskolintas, mot. g. pasiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasiskolintas	pasiskolinti	pasiskolinta	pasiskolintos	pasiskolinta	-
kilm.	pasiskolinto	pasiskolintų	pasiskolintos	pasiskolintų	-	-
naud.	pasiskolintam	pasiskolintiems	pasiskolintai	pasiskolintoms	-	-
gal.	pasiskolintą	pasiskolintus	pasiskolintą	pasiskolintas	-	-
įnag.	pasiskolintu	pasiskolintais	pasiskolinta	pasiskolintomis	-	-
viet.	pasiskolintame	pasiskolintuose	pasiskolintoje	pasiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasiskolintasis	pasiskolintieji	pasiskolintoji	pasiskolintosios	-	-
kilm.	pasiskolintojo	pasiskolintųjų	pasiskolintosios	pasiskolintųjų	-	-
naud.	pasiskolintajam	pasiskolintiesiems	pasiskolintajai	pasiskolintosioms	-	-
gal.	pasiskolintąjį	pasiskolintuosius	pasiskolintąją	pasiskolintąsias	-	-
įnag.	pasiskolintuoju	pasiskolintaisiais	pasiskolintąja	pasiskolintosiomis	-	-
viet.	pasiskolintajame	pasiskolintuosiuose	pasiskolintojoje	pasiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasiskolintas, mot. g. pasiskolinta.
• Skiemenys: pa-si-sko-lin-tus

pasiskolintus

1. tas, kurį pasiskolino

Etimologija

<= pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---