pasiskolintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasiskolintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasiskolintinas, mot. g. pasiskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasiskolintinas	pasiskolintini	pasiskolintina	pasiskolintinos	pasiskolintina	-
kilm.	pasiskolintino	pasiskolintinų	pasiskolintinos	pasiskolintinų	-	-
naud.	pasiskolintinam	pasiskolintiniems	pasiskolintinai	pasiskolintinoms	-	-
gal.	pasiskolintiną	pasiskolintinus	pasiskolintiną	pasiskolintinas	-	-
įnag.	pasiskolintinu	pasiskolintinais	pasiskolintina	pasiskolintinomis	-	-
viet.	pasiskolintiname	pasiskolintinuose	pasiskolintinoje	pasiskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasiskolintinasis	pasiskolintinieji	pasiskolintinoji	pasiskolintinosios	-	-
kilm.	pasiskolintinojo	pasiskolintinųjų	pasiskolintinosios	pasiskolintinųjų	-	-
naud.	pasiskolintinajam	pasiskolintiniesiems	pasiskolintinajai	pasiskolintinosioms	-	-
gal.	pasiskolintinąjį	pasiskolintinuosius	pasiskolintinąją	pasiskolintinąsias	-	-
įnag.	pasiskolintinuoju	pasiskolintinaisiais	pasiskolintinąja	pasiskolintinosiomis	-	-
viet.	pasiskolintinajame	pasiskolintinuosiuose	pasiskolintinojoje	pasiskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasiskolintinas, mot. g. pasiskolintina.
• Skiemenys: pa-si-sko-lin-ti-nų-jų

pasiskolintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia pasiskolinti

Etimologija

<= pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---