pasiskolinsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasiskolinsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasiskolinsimas, mot. g. pasiskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasiskolinsimas	pasiskolinsimi	pasiskolinsima	pasiskolinsimos	pasiskolinsima	-
kilm.	pasiskolinsimo	pasiskolinsimų	pasiskolinsimos	pasiskolinsimų	-	-
naud.	pasiskolinsimam	pasiskolinsimiems	pasiskolinsimai	pasiskolinsimoms	-	-
gal.	pasiskolinsimą	pasiskolinsimus	pasiskolinsimą	pasiskolinsimas	-	-
įnag.	pasiskolinsimu	pasiskolinsimais	pasiskolinsima	pasiskolinsimomis	-	-
viet.	pasiskolinsimame	pasiskolinsimuose	pasiskolinsimoje	pasiskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasiskolinsimasis	pasiskolinsimieji	pasiskolinsimoji	pasiskolinsimosios	-	-
kilm.	pasiskolinsimojo	pasiskolinsimųjų	pasiskolinsimosios	pasiskolinsimųjų	-	-
naud.	pasiskolinsimajam	pasiskolinsimiesiems	pasiskolinsimajai	pasiskolinsimosioms	-	-
gal.	pasiskolinsimąjį	pasiskolinsimuosius	pasiskolinsimąją	pasiskolinsimąsias	-	-
įnag.	pasiskolinsimuoju	pasiskolinsimaisiais	pasiskolinsimąja	pasiskolinsimosiomis	-	-
viet.	pasiskolinsimajame	pasiskolinsimuosiuose	pasiskolinsimojoje	pasiskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasiskolinsimas, mot. g. pasiskolinsima.
• Skiemenys: pa-si-sko-lin-si-ma-sis

pasiskolinsimasis

1. tas, kurį pasiskolins

Etimologija

<= pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---