pasimokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pasimokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pasimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėtojas	pasimokėtojai
kilm.	pasimokėtojo	pasimokėtojų
naud.	pasimokėtojui	pasimokėtojams
gal.	pasimokėtoją	pasimokėtojus
įnag.	pasimokėtoju	pasimokėtojais
viet.	pasimokėtojuje	pasimokėtojuose
šauksm.	pasimokėtojau	pasimokėtojai

• Skiemenys: pa-si-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. pasimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pasimokėtoja.

pasimokėtojau

1. tas, kuris pasimoka

Etimologija

<= pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---