pasimokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pasimokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pasimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėtojas	pasimokėtojai
kilm.	pasimokėtojo	pasimokėtojų
naud.	pasimokėtojui	pasimokėtojams
gal.	pasimokėtoją	pasimokėtojus
įnag.	pasimokėtoju	pasimokėtojais
viet.	pasimokėtojuje	pasimokėtojuose
šauksm.	pasimokėtojau	pasimokėtojai

• Skiemenys: pa-si-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pasimokėtoja.

pasimokėtojas

1. tas, kuris pasimoka

Etimologija

<= pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    pasimokėtojas: bendrai

nepasimokėtojas (lt)

Vertimai

  pasimokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

pasimokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pasimokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėtoja	pasimokėtojos
kilm.	pasimokėtojos	pasimokėtojų
naud.	pasimokėtojai	pasimokėtojoms
gal.	pasimokėtoją	pasimokėtojas
įnag.	pasimokėtoja	pasimokėtojomis
viet.	pasimokėtojoje	pasimokėtojose
šauksm.	pasimokėtoja	pasimokėtojos

• Skiemenys: pa-si-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. pasimokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pasimokėtojas.

pasimokėtojas

1. ta, kuri pasimoka

Etimologija

<= pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---