parkiltu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

parkiltu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. parkiltas, mot. g. parkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parkiltas	parkilti	parkilta	parkiltos	parkilta	-
kilm.	parkilto	parkiltų	parkiltos	parkiltų	-	-
naud.	parkiltam	parkiltiems	parkiltai	parkiltoms	-	-
gal.	parkiltą	parkiltus	parkiltą	parkiltas	-	-
įnag.	parkiltu	parkiltais	parkilta	parkiltomis	-	-
viet.	parkiltame	parkiltuose	parkiltoje	parkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parkiltasis	parkiltieji	parkiltoji	parkiltosios	-	-
kilm.	parkiltojo	parkiltųjų	parkiltosios	parkiltųjų	-	-
naud.	parkiltajam	parkiltiesiems	parkiltajai	parkiltosioms	-	-
gal.	parkiltąjį	parkiltuosius	parkiltąją	parkiltąsias	-	-
įnag.	parkiltuoju	parkiltaisiais	parkiltąja	parkiltosiomis	-	-
viet.	parkiltajame	parkiltuosiuose	parkiltojoje	parkiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. parkiltas, mot. g. parkilta.
• Skiemenys: par-kil-tu

parkiltu

1. tas, kurį parkilo

Etimologija

<= parkilti, parkyla, parkilo <= par- + kilti, kyla, kilo

---