parašomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

parašomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. parašomas, mot. g. parašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parašomas	parašomi	parašoma	parašomos	parašoma	-
kilm.	parašomo	parašomų	parašomos	parašomų	-	-
naud.	parašomam	parašomiems	parašomai	parašomoms	-	-
gal.	parašomą	parašomus	parašomą	parašomas	-	-
įnag.	parašomu	parašomais	parašoma	parašomomis	-	-
viet.	parašomame	parašomuose	parašomoje	parašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parašomasis	parašomieji	parašomoji	parašomosios	-	-
kilm.	parašomojo	parašomųjų	parašomosios	parašomųjų	-	-
naud.	parašomajam	parašomiesiems	parašomajai	parašomosioms	-	-
gal.	parašomąjį	parašomuosius	parašomąją	parašomąsias	-	-
įnag.	parašomuoju	parašomaisiais	parašomąja	parašomosiomis	-	-
viet.	parašomajame	parašomuosiuose	parašomojoje	parašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. parašomas, mot. g. parašoma.
• Skiemenys: pa-ra-šo-mu

parašomu

1. tas, kurį parašo

Etimologija

<= parašyti, parašo, parašė <= pa- + rašyti, rašo, rašė

---