panakvotuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

panakvotuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panakvotas, mot. g. panakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panakvotas	panakvoti	panakvota	panakvotos	panakvota	-
kilm.	panakvoto	panakvotų	panakvotos	panakvotų	-	-
naud.	panakvotam	panakvotiems	panakvotai	panakvotoms	-	-
gal.	panakvotą	panakvotus	panakvotą	panakvotas	-	-
įnag.	panakvotu	panakvotais	panakvota	panakvotomis	-	-
viet.	panakvotame	panakvotuose	panakvotoje	panakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panakvotasis	panakvotieji	panakvotoji	panakvotosios	-	-
kilm.	panakvotojo	panakvotųjų	panakvotosios	panakvotųjų	-	-
naud.	panakvotajam	panakvotiesiems	panakvotajai	panakvotosioms	-	-
gal.	panakvotąjį	panakvotuosius	panakvotąją	panakvotąsias	-	-
įnag.	panakvotuoju	panakvotaisiais	panakvotąja	panakvotosiomis	-	-
viet.	panakvotajame	panakvotuosiuose	panakvotojoje	panakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. panakvotas, mot. g. panakvota.
• Skiemenys: pa-nak-vo-tuo-ju

panakvotuoju

1. tas, kurį panakvojo

Etimologija

<= panakvoti, panakvoja, panakvojo <= pa- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---