panakvotinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

panakvotinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panakvotinas, mot. g. panakvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panakvotinas	panakvotini	panakvotina	panakvotinos	panakvotina	-
kilm.	panakvotino	panakvotinų	panakvotinos	panakvotinų	-	-
naud.	panakvotinam	panakvotiniems	panakvotinai	panakvotinoms	-	-
gal.	panakvotiną	panakvotinus	panakvotiną	panakvotinas	-	-
įnag.	panakvotinu	panakvotinais	panakvotina	panakvotinomis	-	-
viet.	panakvotiname	panakvotinuose	panakvotinoje	panakvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panakvotinasis	panakvotinieji	panakvotinoji	panakvotinosios	-	-
kilm.	panakvotinojo	panakvotinųjų	panakvotinosios	panakvotinųjų	-	-
naud.	panakvotinajam	panakvotiniesiems	panakvotinajai	panakvotinosioms	-	-
gal.	panakvotinąjį	panakvotinuosius	panakvotinąją	panakvotinąsias	-	-
įnag.	panakvotinuoju	panakvotinaisiais	panakvotinąja	panakvotinosiomis	-	-
viet.	panakvotinajame	panakvotinuosiuose	panakvotinojoje	panakvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. panakvotinas, mot. g. panakvotina.
• Skiemenys: pa-nak-vo-ti-ną-ją

panakvotinąją

1. ta, dėl kurios reikia panakvoti

Etimologija

<= panakvoti, panakvoja, panakvojo <= pa- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---