panakvojančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

panakvojančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panakvojantis, mot. g. panakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panakvojąs, panakvojantis	panakvoją, panakvojantys	panakvojanti	panakvojančios	-	panakvoją
kilm.	panakvojančio	panakvojančių	panakvojančios	panakvojančių	-	-
naud.	panakvojančiam	panakvojantiems, panakvojantiem	panakvojančiai	panakvojančioms, panakvojančiom	-	-
gal.	panakvojantį	panakvojančius	panakvojančią	panakvojančias	-	-
įnag.	panakvojančiu	panakvojančiais	panakvojančia	panakvojančiomis	-	-
viet.	panakvojančiame, panakvojančiam	panakvojančiuose, panakvojančiuos	panakvojančioje, panakvojančioj	panakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panakvojantysis	panakvojantieji	panakvojančioji	panakvojančiosios	-	-
kilm.	panakvojančiojo	panakvojančiųjų	panakvojančiosios	panakvojančiųjų	-	-
naud.	panakvojančiajam	panakvojantiesiems	panakvojančiajai	panakvojančiosioms	-	-
gal.	panakvojantįjį	panakvojančiuosius	panakvojančiąją	panakvojančiąsias	-	-
įnag.	panakvojančiuoju	panakvojančiaisiais	panakvojančiąja	panakvojančiosiomis	-	-
viet.	panakvojančiajame	panakvojančiuosiuose	panakvojančiojoje	panakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. panakvojantis, mot. g. panakvojanti.
• Skiemenys: pa-nak-vo-jan-čiuo-ju

panakvojančiuoju

1. tas, kuris panakvoja

Etimologija

<= panakvoti, panakvoja, panakvojo <= pa- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---