pajaudintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajaudintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajaudintinas, mot. g. pajaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudintinas	pajaudintini	pajaudintina	pajaudintinos	pajaudintina	-
kilm.	pajaudintino	pajaudintinų	pajaudintinos	pajaudintinų	-	-
naud.	pajaudintinam	pajaudintiniems	pajaudintinai	pajaudintinoms	-	-
gal.	pajaudintiną	pajaudintinus	pajaudintiną	pajaudintinas	-	-
įnag.	pajaudintinu	pajaudintinais	pajaudintina	pajaudintinomis	-	-
viet.	pajaudintiname	pajaudintinuose	pajaudintinoje	pajaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudintinasis	pajaudintinieji	pajaudintinoji	pajaudintinosios	-	-
kilm.	pajaudintinojo	pajaudintinųjų	pajaudintinosios	pajaudintinųjų	-	-
naud.	pajaudintinajam	pajaudintiniesiems	pajaudintinajai	pajaudintinosioms	-	-
gal.	pajaudintinąjį	pajaudintinuosius	pajaudintinąją	pajaudintinąsias	-	-
įnag.	pajaudintinuoju	pajaudintinaisiais	pajaudintinąja	pajaudintinosiomis	-	-
viet.	pajaudintinajame	pajaudintinuosiuose	pajaudintinojoje	pajaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajaudintinas, mot. g. pajaudintina.
• Skiemenys: pa-jau-din-ti-nų-jų

pajaudintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia pajaudinti

Etimologija

<= pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---