pajaudinsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajaudinsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajaudinsimas, mot. g. pajaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudinsimas	pajaudinsimi	pajaudinsima	pajaudinsimos	pajaudinsima	-
kilm.	pajaudinsimo	pajaudinsimų	pajaudinsimos	pajaudinsimų	-	-
naud.	pajaudinsimam	pajaudinsimiems	pajaudinsimai	pajaudinsimoms	-	-
gal.	pajaudinsimą	pajaudinsimus	pajaudinsimą	pajaudinsimas	-	-
įnag.	pajaudinsimu	pajaudinsimais	pajaudinsima	pajaudinsimomis	-	-
viet.	pajaudinsimame	pajaudinsimuose	pajaudinsimoje	pajaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudinsimasis	pajaudinsimieji	pajaudinsimoji	pajaudinsimosios	-	-
kilm.	pajaudinsimojo	pajaudinsimųjų	pajaudinsimosios	pajaudinsimųjų	-	-
naud.	pajaudinsimajam	pajaudinsimiesiems	pajaudinsimajai	pajaudinsimosioms	-	-
gal.	pajaudinsimąjį	pajaudinsimuosius	pajaudinsimąją	pajaudinsimąsias	-	-
įnag.	pajaudinsimuoju	pajaudinsimaisiais	pajaudinsimąja	pajaudinsimosiomis	-	-
viet.	pajaudinsimajame	pajaudinsimuosiuose	pajaudinsimojoje	pajaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajaudinsimas, mot. g. pajaudinsima.
• Skiemenys: pa-jau-din-si-mų-jų

pajaudinsimųjų

1. tas, kurį pajaudins

Etimologija

<= pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---