pajaudindavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajaudindavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajaudindavęs, mot. g. pajaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudindavęs	pajaudindavę	pajaudindavusi, pajaudindavus	pajaudindavusios	-	pajaudindavę
kilm.	pajaudindavusio	pajaudindavusių	pajaudindavusios	pajaudindavusių	-	-
naud.	pajaudindavusiam	pajaudindavusiems	pajaudindavusiai	pajaudindavusioms	-	-
gal.	pajaudindavusį	pajaudindavusius	pajaudindavusią	pajaudindavusias	-	-
įnag.	pajaudindavusiu	pajaudindavusiais	pajaudindavusia	pajaudindavusiomis	-	-
viet.	pajaudindavusiame	pajaudindavusiuose	pajaudindavusioje	pajaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudindavusysis	pajaudindavusieji	pajaudindavusioji	pajaudindavusiosios	-	-
kilm.	pajaudindavusiojo	pajaudindavusiųjų	pajaudindavusiosios	pajaudindavusiųjų	-	-
naud.	pajaudindavusiajam	pajaudindavusiesiems	pajaudindavusiajai	pajaudindavusiosioms	-	-
gal.	pajaudindavusįjį	pajaudindavusiuosius	pajaudindavusiąją	pajaudindavusiąsias	-	-
įnag.	pajaudindavusiuoju	pajaudindavusiaisiais	pajaudindavusiąja	pajaudindavusiosiomis	-	-
viet.	pajaudindavusiajame	pajaudindavusiuosiuose	pajaudindavusiojoje	pajaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajaudindavęs, mot. g. pajaudindavusi.
• Skiemenys: pa-jau-din-da-vę

pajaudindavę

1. tas, kuris pajaudindavo

Etimologija

<= pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---