pajaudinančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajaudinančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajaudinantis, mot. g. pajaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudinąs, pajaudinantis	pajaudiną, pajaudinantys	pajaudinanti	pajaudinančios	-	pajaudiną
kilm.	pajaudinančio	pajaudinančių	pajaudinančios	pajaudinančių	-	-
naud.	pajaudinančiam	pajaudinantiems, pajaudinantiem	pajaudinančiai	pajaudinančioms, pajaudinančiom	-	-
gal.	pajaudinantį	pajaudinančius	pajaudinančią	pajaudinančias	-	-
įnag.	pajaudinančiu	pajaudinančiais	pajaudinančia	pajaudinančiomis	-	-
viet.	pajaudinančiame, pajaudinančiam	pajaudinančiuose, pajaudinančiuos	pajaudinančioje, pajaudinančioj	pajaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudinantysis	pajaudinantieji	pajaudinančioji	pajaudinančiosios	-	-
kilm.	pajaudinančiojo	pajaudinančiųjų	pajaudinančiosios	pajaudinančiųjų	-	-
naud.	pajaudinančiajam	pajaudinantiesiems	pajaudinančiajai	pajaudinančiosioms	-	-
gal.	pajaudinantįjį	pajaudinančiuosius	pajaudinančiąją	pajaudinančiąsias	-	-
įnag.	pajaudinančiuoju	pajaudinančiaisiais	pajaudinančiąja	pajaudinančiosiomis	-	-
viet.	pajaudinančiajame	pajaudinančiuosiuose	pajaudinančiojoje	pajaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajaudinantis, mot. g. pajaudinanti.
• Skiemenys: pa-jau-di-nan-čio-jo

pajaudinančiojo

1. tas, kuris pajaudina

Etimologija

<= pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---