pajėgtinu

Taip pat žr.: pajėgtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajėgtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajėgtinas, mot. g. pajėgtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgtinas	pajėgtini	pajėgtina	pajėgtinos	pajėgtina	-
kilm.	pajėgtino	pajėgtinų	pajėgtinos	pajėgtinų	-	-
naud.	pajėgtinam	pajėgtiniems	pajėgtinai	pajėgtinoms	-	-
gal.	pajėgtiną	pajėgtinus	pajėgtiną	pajėgtinas	-	-
įnag.	pajėgtinu	pajėgtinais	pajėgtina	pajėgtinomis	-	-
viet.	pajėgtiname	pajėgtinuose	pajėgtinoje	pajėgtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgtinasis	pajėgtinieji	pajėgtinoji	pajėgtinosios	-	-
kilm.	pajėgtinojo	pajėgtinųjų	pajėgtinosios	pajėgtinųjų	-	-
naud.	pajėgtinajam	pajėgtiniesiems	pajėgtinajai	pajėgtinosioms	-	-
gal.	pajėgtinąjį	pajėgtinuosius	pajėgtinąją	pajėgtinąsias	-	-
įnag.	pajėgtinuoju	pajėgtinaisiais	pajėgtinąja	pajėgtinosiomis	-	-
viet.	pajėgtinajame	pajėgtinuosiuose	pajėgtinojoje	pajėgtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajėgtinas, mot. g. pajėgtina.

pajėgtinu

1. tas, dėl kurio reikia pajėgti

Etimologija

<= pajėgti, pajėgia, pajėgė

---