pajėgiantį

Taip pat žr.: pajėgianti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajėgiantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajėgiantis, mot. g. pajėgianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgiąs, pajėgiantis	pajėgią, pajėgiantys	pajėgianti	pajėgiančios	-	pajėgią
kilm.	pajėgiančio	pajėgiančių	pajėgiančios	pajėgiančių	-	-
naud.	pajėgiančiam	pajėgiantiems, pajėgiantiem	pajėgiančiai	pajėgiančioms, pajėgiančiom	-	-
gal.	pajėgiantį	pajėgiančius	pajėgiančią	pajėgiančias	-	-
įnag.	pajėgiančiu	pajėgiančiais	pajėgiančia	pajėgiančiomis	-	-
viet.	pajėgiančiame, pajėgiančiam	pajėgiančiuose, pajėgiančiuos	pajėgiančioje, pajėgiančioj	pajėgiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgiantysis	pajėgiantieji	pajėgiančioji	pajėgiančiosios	-	-
kilm.	pajėgiančiojo	pajėgiančiųjų	pajėgiančiosios	pajėgiančiųjų	-	-
naud.	pajėgiančiajam	pajėgiantiesiems	pajėgiančiajai	pajėgiančiosioms	-	-
gal.	pajėgiantįjį	pajėgiančiuosius	pajėgiančiąją	pajėgiančiąsias	-	-
įnag.	pajėgiančiuoju	pajėgiančiaisiais	pajėgiančiąja	pajėgiančiosiomis	-	-
viet.	pajėgiančiajame	pajėgiančiuosiuose	pajėgiančiojoje	pajėgiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajėgiantis, mot. g. pajėgianti.

pajėgiantį

1. tas, kuris pajėgia

Etimologija

<= pajėgti, pajėgia, pajėgė

---