padirbtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

padirbtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. padirbtinas, mot. g. padirbtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padirbtinas	padirbtini	padirbtina	padirbtinos	padirbtina	-
kilm.	padirbtino	padirbtinų	padirbtinos	padirbtinų	-	-
naud.	padirbtinam	padirbtiniems	padirbtinai	padirbtinoms	-	-
gal.	padirbtiną	padirbtinus	padirbtiną	padirbtinas	-	-
įnag.	padirbtinu	padirbtinais	padirbtina	padirbtinomis	-	-
viet.	padirbtiname	padirbtinuose	padirbtinoje	padirbtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padirbtinasis	padirbtinieji	padirbtinoji	padirbtinosios	-	-
kilm.	padirbtinojo	padirbtinųjų	padirbtinosios	padirbtinųjų	-	-
naud.	padirbtinajam	padirbtiniesiems	padirbtinajai	padirbtinosioms	-	-
gal.	padirbtinąjį	padirbtinuosius	padirbtinąją	padirbtinąsias	-	-
įnag.	padirbtinuoju	padirbtinaisiais	padirbtinąja	padirbtinosiomis	-	-
viet.	padirbtinajame	padirbtinuosiuose	padirbtinojoje	padirbtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. padirbtinas, mot. g. padirbtina.
• Skiemenys: pa-dirb-ti-nų

padirbtinų

1. tas, dėl kurio reikia padirbti

Etimologija

<= padirbti, padirba, padirbo <= pa- + dirbti, dirba, dirbo

---