nuvoktu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuvoktu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvoktas, mot. g. nuvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvoktas	nuvokti	nuvokta	nuvoktos	nuvokta	-
kilm.	nuvokto	nuvoktų	nuvoktos	nuvoktų	-	-
naud.	nuvoktam	nuvoktiems	nuvoktai	nuvoktoms	-	-
gal.	nuvoktą	nuvoktus	nuvoktą	nuvoktas	-	-
įnag.	nuvoktu	nuvoktais	nuvokta	nuvoktomis	-	-
viet.	nuvoktame	nuvoktuose	nuvoktoje	nuvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvoktasis	nuvoktieji	nuvoktoji	nuvoktosios	-	-
kilm.	nuvoktojo	nuvoktųjų	nuvoktosios	nuvoktųjų	-	-
naud.	nuvoktajam	nuvoktiesiems	nuvoktajai	nuvoktosioms	-	-
gal.	nuvoktąjį	nuvoktuosius	nuvoktąją	nuvoktąsias	-	-
įnag.	nuvoktuoju	nuvoktaisiais	nuvoktąja	nuvoktosiomis	-	-
viet.	nuvoktajame	nuvoktuosiuose	nuvoktojoje	nuvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvoktas, mot. g. nuvokta.
• Skiemenys: nu-vok-tu

nuvoktu

1. tas, kurį nuvokė

Etimologija

<= nuvokti, nuvokia, nuvokė <= nu- + vokti, vokia, vokė

---