nuvokiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuvokiančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvokiantis, mot. g. nuvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvokiąs, nuvokiantis	nuvokią, nuvokiantys	nuvokianti	nuvokiančios	-	nuvokią
kilm.	nuvokiančio	nuvokiančių	nuvokiančios	nuvokiančių	-	-
naud.	nuvokiančiam	nuvokiantiems, nuvokiantiem	nuvokiančiai	nuvokiančioms, nuvokiančiom	-	-
gal.	nuvokiantį	nuvokiančius	nuvokiančią	nuvokiančias	-	-
įnag.	nuvokiančiu	nuvokiančiais	nuvokiančia	nuvokiančiomis	-	-
viet.	nuvokiančiame, nuvokiančiam	nuvokiančiuose, nuvokiančiuos	nuvokiančioje, nuvokiančioj	nuvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvokiantysis	nuvokiantieji	nuvokiančioji	nuvokiančiosios	-	-
kilm.	nuvokiančiojo	nuvokiančiųjų	nuvokiančiosios	nuvokiančiųjų	-	-
naud.	nuvokiančiajam	nuvokiantiesiems	nuvokiančiajai	nuvokiančiosioms	-	-
gal.	nuvokiantįjį	nuvokiančiuosius	nuvokiančiąją	nuvokiančiąsias	-	-
įnag.	nuvokiančiuoju	nuvokiančiaisiais	nuvokiančiąja	nuvokiančiosiomis	-	-
viet.	nuvokiančiajame	nuvokiančiuosiuose	nuvokiančiojoje	nuvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvokiantis, mot. g. nuvokianti.
• Skiemenys: nu-vo-kian-čiuo-ju

nuvokiančiuoju

1. tas, kuris nuvokia

Etimologija

<= nuvokti, nuvokia, nuvokė <= nu- + vokti, vokia, vokė

---