nuvaišintoju

Taip pat žr.: nuvaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nuvaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nuvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišintojas	nuvaišintojai
kilm.	nuvaišintojo	nuvaišintojų
naud.	nuvaišintojui	nuvaišintojams
gal.	nuvaišintoją	nuvaišintojus
įnag.	nuvaišintoju	nuvaišintojais
viet.	nuvaišintojuje	nuvaišintojuose
šauksm.	nuvaišintojau	nuvaišintojai

• žr. pagr. f. nuvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nuvaišintoja.

nuvaišintoju

1. tas, kuris nuvaišina

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---