nusiginčytini

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiginčytini (reik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiginčytinas, mot. g. nusiginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiginčytinas	nusiginčytini	nusiginčytina	nusiginčytinos	nusiginčytina	-
kilm.	nusiginčytino	nusiginčytinų	nusiginčytinos	nusiginčytinų	-	-
naud.	nusiginčytinam	nusiginčytiniems	nusiginčytinai	nusiginčytinoms	-	-
gal.	nusiginčytiną	nusiginčytinus	nusiginčytiną	nusiginčytinas	-	-
įnag.	nusiginčytinu	nusiginčytinais	nusiginčytina	nusiginčytinomis	-	-
viet.	nusiginčytiname	nusiginčytinuose	nusiginčytinoje	nusiginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiginčytinasis	nusiginčytinieji	nusiginčytinoji	nusiginčytinosios	-	-
kilm.	nusiginčytinojo	nusiginčytinųjų	nusiginčytinosios	nusiginčytinųjų	-	-
naud.	nusiginčytinajam	nusiginčytiniesiems	nusiginčytinajai	nusiginčytinosioms	-	-
gal.	nusiginčytinąjį	nusiginčytinuosius	nusiginčytinąją	nusiginčytinąsias	-	-
įnag.	nusiginčytinuoju	nusiginčytinaisiais	nusiginčytinąja	nusiginčytinosiomis	-	-
viet.	nusiginčytinajame	nusiginčytinuosiuose	nusiginčytinojoje	nusiginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusiginčytinas, mot. g. nusiginčytina.
• Skiemenys: nu-si-gin-čy-ti-ni

nusiginčytini

1. tas, dėl kurio reikia nusiginčyti

Etimologija

<= nusiginčyti, nusiginčija, nusiginčijo <= nu- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---