Pereiti prie turinio

nusiginčytinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nusiginčytinas

  1. tas, dėl kurio reikia nusiginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= nusiginčyti, nusiginčija, nusiginčijo <= nu- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]