Pereiti prie turinio

nuragintinoms

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nuragintinoms

  1. ta, dėl kurios reikia nuraginti

Etimologija

[taisyti]

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino