nuraginsimosios

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuraginsimosios (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuraginsimas, mot. g. nuraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuraginsimas	nuraginsimi	nuraginsima	nuraginsimos	nuraginsima	-
kilm.	nuraginsimo	nuraginsimų	nuraginsimos	nuraginsimų	-	-
naud.	nuraginsimam	nuraginsimiems	nuraginsimai	nuraginsimoms	-	-
gal.	nuraginsimą	nuraginsimus	nuraginsimą	nuraginsimas	-	-
įnag.	nuraginsimu	nuraginsimais	nuraginsima	nuraginsimomis	-	-
viet.	nuraginsimame	nuraginsimuose	nuraginsimoje	nuraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuraginsimasis	nuraginsimieji	nuraginsimoji	nuraginsimosios	-	-
kilm.	nuraginsimojo	nuraginsimųjų	nuraginsimosios	nuraginsimųjų	-	-
naud.	nuraginsimajam	nuraginsimiesiems	nuraginsimajai	nuraginsimosioms	-	-
gal.	nuraginsimąjį	nuraginsimuosius	nuraginsimąją	nuraginsimąsias	-	-
įnag.	nuraginsimuoju	nuraginsimaisiais	nuraginsimąja	nuraginsimosiomis	-	-
viet.	nuraginsimajame	nuraginsimuosiuose	nuraginsimojoje	nuraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuraginsimas, mot. g. nuraginsima.
• Skiemenys: nu-ra-gin-si-mo-sios

nuraginsimosios

1. ta, kurią nuragins

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---