nuragindavusiojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuragindavusiojoje (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuragindavęs, mot. g. nuragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragindavęs	nuragindavę	nuragindavusi, nuragindavus	nuragindavusios	-	nuragindavę
kilm.	nuragindavusio	nuragindavusių	nuragindavusios	nuragindavusių	-	-
naud.	nuragindavusiam	nuragindavusiems	nuragindavusiai	nuragindavusioms	-	-
gal.	nuragindavusį	nuragindavusius	nuragindavusią	nuragindavusias	-	-
įnag.	nuragindavusiu	nuragindavusiais	nuragindavusia	nuragindavusiomis	-	-
viet.	nuragindavusiame	nuragindavusiuose	nuragindavusioje	nuragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragindavusysis	nuragindavusieji	nuragindavusioji	nuragindavusiosios	-	-
kilm.	nuragindavusiojo	nuragindavusiųjų	nuragindavusiosios	nuragindavusiųjų	-	-
naud.	nuragindavusiajam	nuragindavusiesiems	nuragindavusiajai	nuragindavusiosioms	-	-
gal.	nuragindavusįjį	nuragindavusiuosius	nuragindavusiąją	nuragindavusiąsias	-	-
įnag.	nuragindavusiuoju	nuragindavusiaisiais	nuragindavusiąja	nuragindavusiosiomis	-	-
viet.	nuragindavusiajame	nuragindavusiuosiuose	nuragindavusiojoje	nuragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuragindavęs, mot. g. nuragindavusi.
• Skiemenys: nu-ra-gin-da-vu-sio-jo-je

nuragindavusiojoje

1. ta, kuri nuragindavo

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---