nuraginantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuraginantysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuraginantis, mot. g. nuraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuraginąs, nuraginantis	nuraginą, nuraginantys	nuraginanti	nuraginančios	-	nuraginą
kilm.	nuraginančio	nuraginančių	nuraginančios	nuraginančių	-	-
naud.	nuraginančiam	nuraginantiems, nuraginantiem	nuraginančiai	nuraginančioms, nuraginančiom	-	-
gal.	nuraginantį	nuraginančius	nuraginančią	nuraginančias	-	-
įnag.	nuraginančiu	nuraginančiais	nuraginančia	nuraginančiomis	-	-
viet.	nuraginančiame, nuraginančiam	nuraginančiuose, nuraginančiuos	nuraginančioje, nuraginančioj	nuraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuraginantysis	nuraginantieji	nuraginančioji	nuraginančiosios	-	-
kilm.	nuraginančiojo	nuraginančiųjų	nuraginančiosios	nuraginančiųjų	-	-
naud.	nuraginančiajam	nuraginantiesiems	nuraginančiajai	nuraginančiosioms	-	-
gal.	nuraginantįjį	nuraginančiuosius	nuraginančiąją	nuraginančiąsias	-	-
įnag.	nuraginančiuoju	nuraginančiaisiais	nuraginančiąja	nuraginančiosiomis	-	-
viet.	nuraginančiajame	nuraginančiuosiuose	nuraginančiojoje	nuraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuraginantis, mot. g. nuraginanti.
• Skiemenys: nu-ra-gi-nan-ty-sis

nuraginantysis

1. tas, kuris nuragina

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---