nuraginamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuraginamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuraginamas, mot. g. nuraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuraginamas	nuraginami	nuraginama	nuraginamos	nuraginama	-
kilm.	nuraginamo	nuraginamų	nuraginamos	nuraginamų	-	-
naud.	nuraginamam	nuraginamiems	nuraginamai	nuraginamoms	-	-
gal.	nuraginamą	nuraginamus	nuraginamą	nuraginamas	-	-
įnag.	nuraginamu	nuraginamais	nuraginama	nuraginamomis	-	-
viet.	nuraginamame	nuraginamuose	nuraginamoje	nuraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuraginamasis	nuraginamieji	nuraginamoji	nuraginamosios	-	-
kilm.	nuraginamojo	nuraginamųjų	nuraginamosios	nuraginamųjų	-	-
naud.	nuraginamajam	nuraginamiesiems	nuraginamajai	nuraginamosioms	-	-
gal.	nuraginamąjį	nuraginamuosius	nuraginamąją	nuraginamąsias	-	-
įnag.	nuraginamuoju	nuraginamaisiais	nuraginamąja	nuraginamosiomis	-	-
viet.	nuraginamajame	nuraginamuosiuose	nuraginamojoje	nuraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuraginamas, mot. g. nuraginama.
• Skiemenys: nu-ra-gi-na-muo-ju

nuraginamuoju

1. tas, kurį nuragina

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---