nuraginę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuraginę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuraginęs, mot. g. nuraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuraginęs	nuraginę	nuraginusi, nuraginus	nuraginusios	-	nuraginę
kilm.	nuraginusio	nuraginusių	nuraginusios	nuraginusių	-	-
naud.	nuraginusiam	nuraginusiems	nuraginusiai	nuraginusioms	-	-
gal.	nuraginusį	nuraginusius	nuraginusią	nuraginusias	-	-
įnag.	nuraginusiu	nuraginusiais	nuraginusia	nuraginusiomis	-	-
viet.	nuraginusiame	nuraginusiuose	nuraginusioje	nuraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuraginusysis	nuraginusieji	nuraginusioji	nuraginusiosios	-	-
kilm.	nuraginusiojo	nuraginusiųjų	nuraginusiosios	nuraginusiųjų	-	-
naud.	nuraginusiajam	nuraginusiesiems	nuraginusiajai	nuraginusiosioms	-	-
gal.	nuraginusįjį	nuraginusiuosius	nuraginusiąją	nuraginusiąsias	-	-
įnag.	nuraginusiuoju	nuraginusiaisiais	nuraginusiąja	nuraginusiosiomis	-	-
viet.	nuraginusiajame	nuraginusiuosiuose	nuraginusiojoje	nuraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuraginęs, mot. g. nuraginusi.
• Skiemenys: nu-ra-gi-nę

nuraginę

1. tas, kuris nuragino

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---